nuburbėti

nuburbėti
1 nuburbė́ti, nùburba (nubùrba), -ė́jo 1. intr. su triukšmu nukristi, nuvirsti, nulėkti; nuvažiuoti: Eini jau kaip bitelė, žiūrėk, nuo liepto nenuburbė́k Užp. Va tai tau, vaikas nuo suolo nuburbė́jo Km. | Nuburbė́jo stačia galva nuo dangčio Ob. Nuburbė́jo Jonas miestan Ukm. Pro sodo galą nepažįstami žmonės šūkaudami nuburbė́jo Ds. 2. intr. nuskęsti, nuburbuliuoti: Prie ežero atsirado akis, ir jis nuburbė́jo Šl. Tuoj nuburbėjo į gelmę, lyg apvalas gabalas švino HI. 3. intr. nudegti, nupleškėti: Tik pur pur ugnelė – ir nuburbė́jo Viln. 4. intr. nušalti, nugrubti: Pirštai nuburbė́jo nuo šalčio Ds. 5. tr., intr. nušusti: Pilk iš tyko – nuburbė́si rankas Mlt. Kad tau liežuvis nuburbė́tų (nupūtų)! Ds. \ burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; suburbėti; užburbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • atburbėti — 1 atburbėti, àtburba (atbùrba), ėjo 1. tr. Kp greitai, neaiškiai atkalbėti, pasakyti: Daktaras atburbėjo lyg išmoktą maldelę, kaip ir kada maitinti berniuką J.Dov. 2. refl. užtektinai prikalbėti: Burbì ir burbì, niekad neatsìburbi Kp. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbėti — 1 burbėti, bur̃ba (bùrba), ėjo intr. 1. SD15 greitai, neaiškiai kalbėti, murmėti: Nustok tu burbėti, duok nors kiek kitiem pakalbėti Ds. Klausau bùrba bùrba an kiemo kareiviai Lp. Ką tu nereikalingai burbì? Rod. 2. nepatenkintam kalbėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išburbėti — 1 išburbėti, ìšburba (išbùrba), ėjo intr. 1. burbant, murmant iškalbėti: Nepatiko kas, tuoj ir ìšburba Gs. 2. burbant, murmant išeiti: Nieko nedavėm, tai išburbėjo supykęs Kp. 3. su triukšmu išlėkti, išvažiuoti; išsiveržti: Vestuvininkai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukurnėti — nukurnėti, nukùrna (nùkurna), ėjo intr. 1. greitai nubėgti; tyliai, niekam nematant nubėgti: Suragintas arklys sparčia risčia nukurnėjo miško link J.Balt. Kiškis jau miškan nùkurna Slm. Nebegalėjau prišaukti, nukurnėjo į pačią pakalnę Šmn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paburbėti — 1 paburbėti, pàburba (pabùrba), ėjo intr. paniurnėti, pabambėti: Burbėti jis pàburba, bet nieko nedaro Rm. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praburbėti — 1 praburbėti, pràburba (prabùrba), ėjo 1. tr. neaiškiai pasakyti, pramurmėti: Jis praburbėjo kažin kokį padėkojimą V.Myk Put. 2. intr. su triukšmu pravažiuoti: Praburbėjo pro šalį svotai Ds. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priburbėti — 1 priburbėti, prìburba (pribùrba), ėjo intr. 1. su triukšmu pribyrėti, prieiti, prilįsti, pribėgti: Perplyšo maišas, ir pilna žemė bulbų priburbėjo Kp. Priburbėjo pilnas sklepas vandenio Kp. Lig tik atadarau klojimą, tuoj vištų prìburba Kp. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suburbėti — 1 suburbėti, sùburba (subùrba), ėjo 1. intr. Ds suniurnėti, subambėti: Pasitrauk... – suburbėjo senis rš. 2. intr. su triukšmu sugriūti; sueiti, suvažiuoti, sulįsti: Nueinu – viso skardžiaus upėn suburbėta Ds. Pirty[je] krosnis suburbėjo Dglš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užburbėti — 1 užburbėti, ùžburba (užbùrba), ėjo intr. 1. su triukšmu užvažiuoti: Pažiūrėk, maž ir svečiai jau ùžburba Rk. 2. refl. užsidegti: Ir nepamatysi, kai ažsiburbė̃s Trgn. 3. vešliai užaugti: Kad ažburbėjo miežiai – kaip rugiai! Rk. Miežiai usnėm… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įburbėti — 1 įburbėti, į̃burba (įbùrba), ėjo intr. 1. su triukšmu įkristi, įlėkti, įpulti: Su šitom kartim sodželkon bernas ir įburbėjo Všn. Paslydau ir įburbėjau bulvių duobėn Ds. Nulūžo permetė, ir svirtis šulnin įburbėjo Š. ║ įeiti, įsiveržti: Anburbėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”